nubauskite mane už tai, kad per daug myliu, per daug svajoju, per daug juokiuosi ir per daug esu savimi. ir visas gyvenimas atrodo krenta iš rankų. tiesa ta, kad dar ne viskas prarasta, ir ne viskas dingsta kai kai kažkas tave palieka, svarbiausia lieka prisiminimai. ir gyvenimas dainų žodžiais, svajonėmis ( kurios niekada neišsipildys), meile, pyragais, arbata, laiškais, gyvenimo krizėmis, filmais, keistais atsitiktinumais ( kartais jie būna sadomazochistiški), patarimais, naujais megstiniais, pirmuoju sniegu lieka toks pat. tik labiau skauda, bet tas skausmas na gal net ir ne skausmas o tiesiog nežinojimas kaip gyventi toliau, padeda suprasti kas esu aš.

do you mind if I take you home tonight 

stay another day

if that's okay

tell me baby,

would you mind if I take you home with me

where no one can see

so don't be shy

Nauji, geresni laikai

Niekada nepagalvojau, kad man vėl reikia pradėti rašyti. Nežinau kaip aš čia atsidūriau. Dienoraštį rašau kai man gerai, o bloga rašau kai man beprotiškai neįtikėtinai gerai. 

Spindžiu kaip saulutė ir sapnuoju katinėlius su obuolių pyragais, nešioju vėl ne savo šaliką. Tokios smulkmenos mane daro laiminga. Pipirmėčių arbata naktį, nostalgija Romai, juokingi internetiniai pokalbiai su neblaiviu draugu o gal tik pažįstamu.. juokinga tiesa? (net ne) man gera gyventi su neišsipildžiusių svajonių sąrašu, tiesa ten yra tik keturios svajonės, jos yra labai juokingos ir nesuprantamos blaivaus proto asmenybėms. Aš noriu padaryti tai ko niekada nesu padariusi elementariausi gyvenimo malonumai. 

Katinėliai, meilė, arbata, svajonės ir obuolių pyragas.